Balansas ar vientisumas

„Work-life balance“  terminas jau ilgą laiką lydi mane. Tiek dirbant korporacijoje vadovaujančioje pozicijoje, kai nuolat ieškodavom atsakymų su Žmogiškųjų išteklių specialistais, tai kaip gi dar geriau padėti darbuotojams pasiekti to balanso. Tiek dabar dirbant individualiai ir grupėse, nuolatos girdžiu klientus sprendžiant šį klausimą ir ieškant balanso. O ir pačiai šis terminas jau kurį laiką skamba kitaip.

Ir kaip mano viena kolege pasakė „aš netikiu šventu balansu – kaip tobulumo siekiu“. Būtent apie tai ir norėčiau paantrinti.

Kas tas balansas?

Pastaruoju metu vis daugiau sukelia abejonių, ar teisingai vartojamas žodis balansas šiame kontekste. Taigi kas yra tas balansas? Man tai, visų pirma, santykis fiksuotu momentu tarp kažko, šiuo atveju tarp dviejų pasirinkimų: asmeninio gyvenimo ir darbo. Dar, balansu apibūdinama  atsvara, pusiausvyra, balansavimas tarp dviejų dalykų. Juk ir pati žodžio kilmė tą atspindi: lotyniškai „bis“ – dukart, „lanx“ – svarstyklių lėkštė.

Aš, kaip turinti buhalterinį išsilavinimą ir patirties sudarinėjant įmonių balansus, iš praktikos žinau, kad balansas gali būti pasiekiamas tik keletu būdų, kaip kad:

• nuėmus iš vienos „svarstyklių lėkštės“, tenka tiek pat nuimti ir kitoje pusėje, tarkim sumokėjus paskolą bankui, sumažėja ir įsipareigojimų dydis.
• pridėjus vienoje pusėje, tenka tiek pat pridėti ir kitoje pusėje, atatinkamai, gavus daugiau pinigų, didėja ir įsipareigojimas bankui, ar klientui.
• Galimos ir kitos variacijos, kuomet pridėjus vienus dalykus, tenka pamažinti kitus.

Vientisumo (angl.integrity) sąvoka

Galvojant apie patį žmogaus gyvenimo modelį, juk žmogus yra vientisas. Ir net darbe, atlikdamas pareigas jis vis lieka mama ir tėčiu, sūnumi ar dukra, partneriu, bendruomenės veikėju. Ir visame šitame gyvenimo rolių pasiskirstyme jis visada lieka vientisa asmenybe, vienas kūnas ir viena sveikata, tiek fizinė, tiek emocinė, kuriomis reikia tinkamai pasirūpinti. Ir viskas yra svarbu.  Kiekvieno gyvenime yra kertinės sritys kuriomis svarbu rūpintis: 

• pirmiausia pačiu savimi, kaip asmeniu, savo fizine, psichine, mentaline sveikata ir tobulėjimu,
• tuomet mus supančiais žmonėmis ir santykiais su jais,
• materialine gerovė ir stabilumas, 
• bei pats darbas (ar savirealizacija ir kūrybinė savęs išraiška).

Ir šiuo atveju, mano galva, labiausiai tiktų vientisumo sąvoka (angl.integrity). Nes tai jau yra savęs suvokimas, kaip nedalomos, pilnavertiškos asmenybės. Kuri geba tinkamai paskirstyti savo laiką ir energiją, puikiai suvokia savo vertybes ir prioritetus. Ir žino, kaip skiriant dėmėsio vienai sričiai, bus įtakojamos kitos. Pirmiausia, tai apie požiūrio keitimą ir savęs bei savo gyvenimo pamatymo, kaip vientiso ir nedalomo.

Suvokimo keitimas

Priimant savo gyvenimą kaip nedalomą ir vientisą, supranti, kad viskas yra cikliška ir juda ratu. Ir tikrai tai ne apie gyvenimą „voverės rate“, o judėjimą augančios spiralės principu, kaip kopimas laiptais aukštyn. Kuomet aukščiau jau aiškiai gali pamatyti, kuriai sričiai dabar noriu ir galiu skirti daugiau dėmesio, kokie mano prioritetai, kokiomis vertybėmis pagrįstus sprendimus aš darau ir galiausiai, kokią įtaką tai daro visoms kitoms gyvenimo sritims ir kokios įtakos aš noriu. Ir tai nuolatos kinta.

Turėdamas tokį suvokimą žmogus tampa pats savo gyvenimo šeimininku, gebantis rinktis. Toks žmogus žino, kad ir pasakydamas kažkam „ne“, tuo pačiu sako netiesiogini „taip“ kažkam kitam savo gyvenime ir atvirkščiai.

Leidžiant sau rinktis ir suvokiant save kaip vientisą ir nedalomą, yra daug paprasčiau suprasti “kaip” ir pradėti gyventi harmoningą ir pilnavertį vientisą gyvenimą, kur jau nereikia balansuoti ant balasto.

Ir dar iš buhalterinių terminų – balansas, tai kaip fotonuotrauka atspindinti resursų pasiskirstymą konkrečiu momentu. O gyvenimas yra apie judėjimą, augimą, tobulėjimą, pokyti, svajonių realizaciją. Gyvenimas tai kelionė. Taigi, nestabdykime gyvenimo siekdami tapti balansu, bet geriau sąmoningai gyvenkime vientisą ir integruotos asmenybės gyvenimą, pilną judėjimo ir nuolatinio kitimo.